Функционирование топонимов и этнонимов в речи литовцев Латвии
Povzetek
Članek obravnava leksiko Litovcev v Latviji. Pozornost je posvečena dvema specifičnima plastema besedišča – toponimom in etnonimom. V raziskavi je bilo ugotovljeno, da spekter toponimov ni širok, saj med posameznimi naselji in njim bližnjimi področji prevladujejo imena obeh držav, etnonimi pa razkrivajo zanimive težnje, ki izkazujejo nasprotje domače – tuje.
Prenosi
Literatura
А. И. ГРИЩЕНКО, Н. А. НИКОЛИНА, 2006: Экспрессивные этнонимы как приметы языка вражды. Язык вражды и язык согласия в социокультурном контексте современности: коллективная монография. Отв. ред. И. Т. Вепрева, Н. А. Купина, О. А. Михайлова. Труды Уральского МИОНа. Вып. 20. Екатеринбург: Изд-во Урал. ун-та. 175–187.
Регина Квашите, 2003а: Литовцы в Латвии: социолингвистический и лингвистический аспекты. Proceedings of the Third International Congress of Dialectologists and Geolinguists. Lublin, 24–29 July, 2000. Edited by Stefan Warchoł. Vol. 1. Lublin: Marie Curie-Skłodowska University Press. 395–405.
– –, 2003b: Названия реалий общественной жизни в речи литовцев Латвии. Języki mniejszości i języki regionalne. [Serija: Język na pograniczah. 24.] Red. E. Wrocławska, J. Zieniukowa. Warszawa: Slawistyczny Ośrodek Wydawiczny. 429–439.
СТАТИСТИКА – Centrālā statistikas pārvalde
ОНОМАСТИКА –
Laima ANGLICKIENĖ, 2006: Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore. Vilnius: Versus aureus.
Alvydas BUTKUS, 1995: Latviai. Kaunas: Aesti.
Kazimieras GARŠVA, 2005: Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija). Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Elena GRINAVECKIENĖ, 1980: Daugpilio apylinkių lietuvių šnektos fonetika. Lietuvių kalbotyros klausimai XX. Vilnius. 223–238.
Regina KVAŠYTĖ, 1997: Latvijos lietuvių šnekamosios kalbos ypatumai. Acta Baltica’94. Kaunas: Aesti. 33–37.
– –, 2001: Apie kai kurias latvybes Latvijos lietuvių kalboje. Paribio tarmių ir kalbų problemos. Tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos Europos kalbų metams, pranešimai. Šiauliai. 84–96.
– –, 2002: Latvijas lietuviešu leksikas īpatnības. Valoda–2002: Valoda dažādu kultūru kontekstā. Humanitārās fakultātes XII zinātniskie lasījumi. 1. daļa. Valodas lingvistiskie aspekti. Atb. red. S. Murāne. Daugavpils: Saule. 47–53.
– –, 2006: Die Lexik der Litauer Lettlands: Erscheinungen von Sprachkontakten. Proceedings of the 4th International Congress of Dialectologists and Geolinguists. Rīga: LU LVI. 313–318.
– –, 2007: Zemgales lietuvieši un to valodas specifika. Raksti III. Starptautiskās zinātniskās konferences Lielupes upes baseins: kultūrvēsturiskā nozīme un ģeogrāfiskais faktors, kopīgais un atšķirīgais referāti. Jelgava: Ģ. Eliasa Jelgavas vēstures un mākslas muzejs. 41–45.
– –, 2009: Besonderheiten der Umgangssprache der Litauer Lettlands: Gebrauch der Präpositionen. Dialectologia and Geolinguistica. Volume 17, Issue 1. 38–51.
Jānis ROZENBERGS, 2005: Aizdaugavas leiši latviešu tautasdziesmās un viņu etniskā piederība. Tautas un zemes latviešu tautasdziesmās. Rīga: Zinātne. 9–21.
Aleksandras VANAGAS, 1996: Lietuvos miestų vardai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Kazimieras ŽUPERKA, 1995: Kalbos priemonių konkurencija kaip lietuvių kalbos stilistikos objektas: habilitacinis darbas. Šiauliai.
Copyright (c) 2010 Univerzitetna založba Univerze v Mariboru
To delo je licencirano pod Creative Commons Priznanje avtorstva-Nekomercialno 4.0 mednarodno licenco.
Avtorske pravice
Avtorji sprejetih prispevkov ohranijo avtorske pravice svojega besedila, obenem pa uredništvu revije Slavia Centralis priznavajo pravico do elektronske distribucije prispevka. Avtorji lahko svoje besedilo (v natisnjeni ali elektronski verziji) ponovno objavijo zgolj ob navedbi prvotne objave v reviji Slavia Centralis. Avtorji lahko objavljeno besedilo dodajo tudi na osebno spletno stran, oddelčno spletno stran ali na institucionalne repozitorije.
Plagiatorstvo
Slavia Centralis je nekomercialna in prosto dostopna mednarodna znanstvena revija. Kot taka je zavezana etičnim načelom glede zaupnosti, izvirnosti in intelektualne poštenosti. Kršenje avtorskih pravic in plagiatorstvo obravnava zelo resno, zaradi česar z ustrezno programsko opremo preverja morebitno podobnost z vsebino drugih besedil.
Avtorji morajo upoštevati naslednje:
Predloženo besedilo mora biti izviren znanstveni članek. Vsi viri morajo biti korektno navedeni. Besedilo ne sme biti istočasno predloženo uredniški presoji drugih publikacij.
Za vključeno gradivo (citati, ilustracije, tabele ipd.) je treba pridobiti ustrezna dovoljenja, ki izhajajo iz avtorskih pravic.
Objava v reviji Slavia Centralia ne predvideva plačila.